Savaitgalį mokyklos 2015m. gimimo komanda turėjo išvyką į Lenkiją, kur dalyvavo trijų dienų futbolo šventėje. Fortūniečiai dalyvavo 9-ių komandų turnyre ir sužaidė daug rungtynių su skirtingais ir nematytais varžovais. Aukšto lygio turnyras jauniesiems mokyklos sportininkams davė naujos ir labai svarbios patirties tolimesniam tobulėjimui futbolo kelyje.
Trenerio Gabrieliaus Zagursko komentaras:
“Pirmoji mūsų komandos išvyka į užsienį, trijų dienų turnyras Lenkijoje. Daugeliui berniukų tikriausiai buvo iš vis pirmas kartas kuomet kažkur keliavo be tėvelių. Turnyras aukšto lygio, puikios sąlygos, puiki turnyro organizacija, viskuo pasirūpinta nuo A iki Z. Turnyre susitikome su aukšto lygio varžovais ir tai suteikė didžiulę patirtį mūsų mažiesiems sportininkams. Labiausiai krito į akis, ką Lietuvos turnyrų organizatoriai galėtų pasimokyti – teisėjai. Puikus lygis, ne tik teisėjavimas, bet ir vaikų edukacija rungtynių metu. Na, o po mūsų pasirodymo mintys dvejopos. Labiausiai neramina milžiniška baimė įžengus į aikštę, kuri sukausto vaikus ir neleidžia atskleisti turimų įgūdžių. Ties šiuo aspektu turime ir toliau labai daug dirbti ne tik treniruotėse, bet ir namuose. Treniruotėse, rungtynių aptarimuose prieš rungtynes ir po jų, berniukai viską puikiai žino ir atlieka, bet įžengę į aikštę – išsigąsta, pradeda priiminėti neteisingus sprendimus, užmiršta tam tikrus dalykus. Lyginant lenkų berniukus su mūsiškiais, pagrindinis jų pranašumas tas, kad jie gyvena futbolu, juokauja apie futbolą, žaidžia futbolą, žiūri futbolą ir nori tapti futbolininkais. Šiuo atvėju jiems truputį lengviau, nes jie gyvena futbolo aplinkoje. Lietuvoje mes norėdami pamatyti futbolą per televizorių turime užsisakyti krūvą paketų, išleisti įvairias sumas eurų ir tai gauname produktą kokį gauname.. Bet turime stengtis kartu su tėveliais sukurti savo sportininkams tokią terpę, kurioje futbolo būtų kiek įmanoma daugiau, kad vyrukai turėtų į ką lygiuotis, svajoti ir kad tos svajonės būtų lengviau pasiekiamos. Labai tikiuosi, kad po šios išvykos berniukai taps ženkliai savarankiškesni, dės didelį žingsnį vyriškumo link, supras, kad futbole nėra vietos tinginystei. Aš kaip treneris taip pat pasisėmiau naudingos patirties, matydamas berniukus vien tik treniruotėse, kai kuriais atvėjais įsivaizduoji juos visai kitokius, bet praleidžiant tiek laiko kartu, turint tiek pokalbių, pamatai kitas berniukų puses, kiekvienam vaikui reikalingas individualus dėmesys, visiems to paties taikyti negali, tad šitas laikas kartu buvo aukso vertės. Taip pat pamatėme tiek stipriąsias, tiek silpnąsias puses mūsų žaidime, įtrauksime tam tikrus aspektus į mūsų periodizaciją, daug dirbsime, treniruosimės ir su nekantrumu lauksime kitų turnyrų. Manyčiau, kad berniukams tai buvo vienas didžiausių iššūkių jų gyvenime, tiek laiko praleisti atskirai nuo tėvų, įtampa, stresas, naujovės ir visi kiti dalykai, su kuriais jie susitvarkė kaip tikri čempionai. Noriu pasakyti milžinišką ačiū mūsų tėveliams, kurie mus išleido į šį turnyrą, palaikė tiek Lenkijoje, tiek iš namų. Be jų palaikymo ir pagalbos kažką pasiekti vargu ar būtų įmanoma.”